Senais laikais žmonės buvo medžiotojai-rinkėjai ir maisto ieškoti eidavo į gamtą. Tačiau tai pasikeitė maždaug prieš 10 000 metų, kai jie pradėjo nebe vien rinkti miške ar pievose augančius augalus, bet ir patys sėti sėklas ir auginti savo maistą. Tai – ūkininkystės pradžia!
Kur tai prasidėjo
Pirmieji augalininkystės židiniai – tokios vietos kaip Mesopotamija (dabartinis Irakas) ir Egiptas, kur žmonės išmoko auginti kviečius, miežius ir kitus augalus šalia upių.
Gyvūnų prijaukinimas
Ūkininkai prisijaukino ir patys ėmė auginti gyvulius. Avys ir galvijai padėjo žmonėms išsimaitinti, šiltai apsirengti ir dirbti laukus.
Darbo įrankiai ir metodai
Ūkiams plečiantis, buvo sugalvoti tokie prietaisai kaip plūgas, skirtas arti žemę bei irigacijos sistemos, skirtos laistyti augalus.
Nuo kaimų iki miestų
Ūkiai vis labiau plėtėsi ir darėsi pelningi ir sėkmingi, tad kaimai augo į miestus ir miestelius, sparčiau tobulėjo civilizacijos.
Nuo kaimų iki miestų
Ūkiai vis labiau plėtėsi ir darėsi pelningi ir sėkmingi, tad kaimai augo į miestus ir miestelius, sparčiau tobulėjo civilizacijos.
Ūkininkavimas – tai daugiau nei vien būdas užsiauginti maisto! Sužinodami daugiau apie ūkininkystės istoriją, galime suprasti, kaip žmonės pakeitė savo gyvenimo būdą ir sėkmingai suklestėjo dirbdami išvien su gamta.