Vieną rytą pasaulis pabudo kitoks.
Malūno sparnai sustojo vidury mosto. Laikrodžiai nutilo. Keltuvai liko pakibę.
Nė vienas mechanizmas nebeperdavė judesio kitam. Pasaulis pamiršo, kaip tai daroma.
Niutonas atsisėdo prie tvenkinio ir pažvelgė į vandenį. Bet atspindžio ten nebuvo.
Vandenyje matėsi kitas pasaulis. Kambarys. Ir vaikas, statantis medines kaladėles į ilgą eilę.
Pasaulio mechanizmai
Niutonas
Ar tik manęs neapgauna akys? Kaip smagu tave matyti!
Kas ten?